Straipsnio autorius: Agroeta

"Rokvesta" gali pasiūlyti tokį kompostą, kokio niekur kitur nerasite. L. Dūdaitės-Kralikienės nuotr.
“Rokvesta” gali pasiūlyti tokį kompostą, kokio niekur kitur nerasite. Nuotrauka: L. Dūdaitės-Kralikienės

Pasibaigus daržininkystės sezonui, jau sukasi mintys apie tręšimą pavasarį. Dažnam daržininkui ir sodininkui klausimų dėl to, kuo tręšti savo, neretai tik 6 arų, sklypą, nekyla. Kaip ir kiekvieną rudenį taip ir šiemet UAB „Rokvesta“ Bajorų atliekų tvarkymo centras ruošiasi pateikti per 300 tonų BOKASHI komposto.

Kompostui ruošti – naujas įrenginys. UAB „Rokvesta“, šalyje garsėjanti aplinkosauginėmis technologijomis, siūlo unikalų produktą – BOKASHI kompostą. Nors žodis „siūlo“ – šiuo atveju netinkamas. Apie šį unikalų produktą gyventojai dažnai sužino vieni iš kitų. Kaip sako įmonės darbuotojai, tokia reklama – pati geriausia. Mat pernai komposto visiems norintiesiems neužteko. Kitų metų pavasariui įmonė padidino gamybos apimtis, tikslas – 500 t komposto.

Norėdama palengvinti komposto ruošimo darbus, prieš metus UAB „Rokvesta“ įsigijo modernų sijojimo ir separavimo įrenginį. Specialios technologijos dėka įrenginys išsijoja kompostą iki 20 mm dydžio ir dar smulkesnių dalelių, atskiria priemaišas. Taigi, į prekybai skirtus maišus ir didmaišius byra tik aukščiausios kokybės produktas. Investicijos, pasak „Rokvestos“ Bajorų cecho vadovo Manto Starkaus, įmonės mąstais buvo nedidelės. Analogiškus sijojimo ir separavimo įrenginius naudoja durpių išgavimu ir realizacija užsiimančios bendrovės. Įsitikinus, kad toks įrenginys tinka ir „Rokvestai“, bendrovė jį užsakė Šiaulių įmonėje. Į jo bunkerį krautuvu kraunamas nesijotas kompostas, jis transportavimo juosta kyla į atskirtuvą. Specialios technologijos dėka atskiriamos ir pašalinamos priemaišos, o išsijotas kompostas keliauja į maišus ir didmaišius. Šiuo įrenginiu dirba du darbuotojai. Kitiems metams įmonė jau svarsto naujų investicijų galimybę. Kol kas kompostas pakuojamas į 60 l ir 600 l maišus. Pasak M. Starkaus, pirkėjai norėtų įvairesnių dydžių pakuočių, todėl svarstoma galimybė ateityje įrengti komposto pakavimo liniją.

Ilgas procesas. O kaip gaminamas šis paklausus produktas? Anot pašnekovo, tokio komposto didžiąją dalį –70 proc.– sudaro augalinės atliekos: lapai, žolė, medžio žievė. Likę 30 proc. – maisto atliekos. Produkto išeiga – maždaug 25 proc.: iš 1 000 t atliekų įmonė planuoja gauti per 250 t komposto. Likusios nuo gamybos medžiagos – natūralūs kompostavimo proceso nuostoliai. Didelė biodegradacija užtikrina didelį medžiagų koncentravimą. Komposto gamyba – nuo atliekų iki modernaus ir kokybiško produkto – užtrunka metus. Intensyvus kompostavimas trunka apie 9 mėn. Jo metu produktas praeina tris stadijas: fermentacijos, mineralizacijos ir stabilizacijos. Šios technologijos dėka į kompostą įterpiami probiotikai, skatinantys biodegradacijos procesą. Kompostavimo metu sumažinamas išsiskiriančio amoniako kiekis, todėl komposte išsaugoma daugiau augalams ypač vertingo azoto. Probiotikai duoda ir daugiau naudos: taip mažinamas kenksmingų bakterijų kiekis, kontroliuojamas kvapo išsiskyrimas. Dėl šios probiotikų technologijos „Rokvestoje“ gaminys ir vadinamas BOKASHI. Kasmet atliekami daugiau nei 40 cheminių ir mikrobiologinių parametrų tyrimai. Pagal jų rezultatus šis kompostas atitinka ekologiniam kompostui taikomus parametrus. Tik ekologiškumą liudijančio ženklo dar neturi. „Tai tik laiko klausimas“, – sakė pašnekovas. Jis prasitarė, kad apie šio komposto poveikį augalams Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje yra parašytas ne vienas mokslinis darbas.

Atkuria dirvožemį. Viena svarbiausių šio komposto gerųjų savybių – jis padeda atkurti dirvožemį. O tai aktualu sodininkams ir daržininkams, kurie turi ribotą erdvę savo daržams, sodams, gėlynams. Taigi, nedideliame kelių arų sklype vos per keletą metų intensyvesnės daržininkystės, netgi taikant sėjomainą, dirvožemio būklė prastėja. Antai, viena intensyviausių daržininkystės zonų – šiltnamis. Kokia jo žemė? Vos po poros metų ji tampa pilkšva, sausa, smulki it dulkės ir prastai sugerianti vandenį. „Kuo tamsesnė dirvožemio spalva, tuo jis geresnis. Tamsi spalva rodo pakankamą humuso kiekį dirvožemyje“, – aiškino M. Starkus.

Komposte yra 30 proc. medžiagų, kurias augalai pasisavina tiesiogiai, 50 proc. kiekio sudaro silikatai ir kitos medžiagos, 20 proc. – vadinamasis NPK (azoto, fosforo ir kalio – augalams ypač reikalingų makroelementų) kompleksas. Komposte gausu ir augalams reikalingų mikroelementų – sieros, cinko, magnio, geležies, chromo. Pagal komposte esantį kalcio kiekį kompostą būtų galima laikyti kalcio trąšomis. Akivaizdu, kad esant tokiai vertingųjų elementų gausai, jokių papildomų trąšų augalams nebereikia. Antai, kambarines gėles rekomenduojama laistyti šio komposto mirkalu. Speciali komposto stambesnės granuliacijos struktūra atkuria dirvožemio struktūrą: jis tampa laidesnis vandeniui, šviesai ir orui, dėl to augalo šaknys geriau kvėpuoja, gali iš dirvožemio pasisavinti daugiau vertingų medžiagų. Dėl to ir didėja derlingumas.

Nepiktnaudžiauti. Pasak centro vadovo, renkantis trąšas, kompostą svarbus rodiklis – savitasis elektrinis laidis. Jis rodo mineralinių medžiagų kiekį komposte. Jei jis didesnis nei 4, vadinasi kompostas yra padidintos mineralizacijos. Vadinasi, „Rokvestos“ kompostą reikia maišyti su gruntu santykiu 1:5: vieną litrą komposto reikia maišyti su penkiais litrais paprastos žemės. 600 l didmaišio visiškai užtenka įprastam sodybiniam 4-6 a sklypui. Šiltnamyje tereikia 200 ml komposto vienam augalo daigui visam augimo sezonui. Kitas svarbus rodiklis – ne esama mineralinių medžiagų koncentracija trąšose, o faktinė – kiek iš to naudingųjų elementų kiekio pasisavina augalas, o kiek jo augalui nepasiekiama. Kompostas šiuo atžvilgiu augalui labai naudingas. Reikia paminėti, kad šis kompostas vienas iš nedaugelio esančių rinkoje, turintis silpnai šarminę ar neutralią pusiausvyrą. Toks kompostas tinka ir daržovėms, ir gėlėms, ir dekoratyviniams augalams. Gyventojai gana dažnai jį naudoja net kapinių gėlynuose.

Veikla. UAB „Rokvesta“, Bajorų atliekų tvarkymo centras savo veiklą pradėjo dar 2011 metais. Vykdo maisto, virtuvės ir kitų biodegraduojančių atliekų surinkimą visoje Lietuvoje. Per metus įmonėje perdirbama į kompostą ir biomasę iki 5 000 tonų atliekų. Išvystytos logistikos dėka kiekvieną klientą pasiekiame per 72 val. Šiuo metu didžioji dalis atliekų transformuojama į biomasę – žaliavą biodujų gamybai. Kietoji frakcija kompostuojama.